Duomenų Kaupimo ar Piniginis Metodas

Šiame tekstukyje giliau, galbūt ilgokais pasvarstymais aptariamas Kaupimo ir Pinigų apskaitos „gerumas“. Juk aktuali problema apsispręsti – kuris iš metodų geresnis individualiai veiklai: Duomenų Kaupimo ar Pinigų Apskaitos? Galima peržiūrėti filmuką aiškinantį abu metodus vaizdais ir garsu, arba prabėgti teksto eilutėmis: abu apie tą patį, tačiau kiekvienas kitaip.

Duomenų Kaupimo ar Pinigų Apskaitos – kuris Metodas „geresnis“ Individualiai Veiklai

Prieini žmogau sankryžą: ties vienu keliu parašyta – eisi čia, tai, tikrai, vargsi; ties kitu keliu parašyta – eisi čia, tai, išties, vargsi. Jeigu, keliai būtų verslas, abiem keliais eidamas žmogus gautų tą patį – pajamas. Kelias kaip du apskaitos metodai: kaupimo ir pinigų apskaitos. Še tau ir verslas: pajamos tos pačios, o vargai gali būti skirtingi.

Pajamų Pripažinimas Individualioje Veikloje

Pajamos individualioje veikloje yra pripažįstamos visos pajamos uždirbtos besiverčiant individualia veikla. Individualios veiklos vykdytojas yra fizinis asmuo ir gali turėti kitų pajamų, nei iš individualios veiklos. Pajamos individualioje veikloje privalo būti dokumentuotos, kitaip tariant – pagrįstos dokumentais (sąskaitomis, kvitais). Pajamų pripažinimo būdai arba metodai arba principai yra du: 1) duomenų kaupimo apskaitos ir 2) pinigų apskaitos. (apie pajamas žr. įstatymą)

Duomenų Kaupimo Apskaitos Metodas

Duomenų kaupimo apskaitos metodu pajamos pripažįstamos pagal prekės ar paslaugos pardavimo įvykį, arba kitaip išsireiškus: pagal išrašytą apskaitos dokumentą – sąskaitą arba kvitą. Kitaip – yra sąskaita arba kvitas, vadinai gautos pajamos.

Pinigų Apskaitos Metodas

Pinigų apskaitos metodu pajamos yra pripažįstamos tik gavus pinigus, nesvarbu kokia forma: grynais ar bankiniu pavedimu. Kitaip – yra pinigai, vadinai gautos pajamos.

Pinigų apskaitos metodas, atrodo, kad labai buitiškai suprantamas: kišenėi suskambo – vadinasi pinigėliai įkrito – pajamos gautos. Duomenų apskaitos metodas yra kiek keistokas: kišenėj tuščia – turi kažkokius popieriukus – pajamos laikomos gautomis. Keista, išties, keista: vienu atveju žvirblis rankoje, kitu atveju žvirblis girioje, tačiau abiem atvejais, teisiškai, laikomas vienodai bagotu.

Tačiau, gal keistumas yra apgaulingas ir reikia abu dalyku suprasti kažkaip kitaip kapstantis nei po kišenes. Žvirbliu sotus nebūsi, kur rasti briedį?

Kam Reikalinga Buhalterinė Apskaita

Prieš imantis kokio nors darbo, lygiai kaip versle, sumanus žmogus pasvarsto, kodėl jis turi tą darbą nudirbti, ar jo pajėgoms darbas nudirbtinas, koks atpildas laukia atlikus darbą. Juk arklys, nei mokslų krimtęs, nei svarstymais užsiima, tačiau bėga nelygu žmogus: nei tu aplenksi, nei tu pavysi. Gal taip ir versle nei tų apskaitų, nei tų buhalterijų: dirbi kaip arklys, o kišenėse pinigėliai žvanga, geležis kišenes plėšo. Bet, geležies ir geležies žvangesys vienodas, tik štai pinigėlis ir pinigėlis savo verte gali skirtis. Verslininkas ne arklys – skaičiuoti privalo. Dera pasvarstyti, kam versle (ypač individualioje veikloje) reikalinga buhalterija, ar verslininkas pajėgus buhalterinę apskaitą vesti ir kokia nauda verslininkui yra iš tvarkingos buhalterijos.

Buhalterinę apskaitą verslininką įpareigoja vesti, bei teikti ataskaitas valdiški rūmai. Tačiau, kitą vertus, svarbu žinoti savo darbų vertę taipogi naudą savo paties nameliams.

Buhalterinė Apskaita Valstybinei Mokesčių Inspekcijai

Teisės aktai individualią veiklą įpareigoja pildyti pajamų ir išlaidų žurnalą, bei apdalinti klientus sąskaitomis arba kvitais. Metų gale privalu, iš pajamų atėmus sąnaudas, už prakaitu uždirbtą pelną atseikėti dalį ponams Blindoms. Schema, atrodytų, paprasta, tačiau žiauriai griežta, bet kada gali būti patikrinta ir tu žmogau nuo jos nepabėgsi. Verslininkas privalo šitą prievolę vykdyti, nors pačiam iš jos nei vertės, nei naudos.

Buhalterinė Apskaita Verslui

Žmogus nebūtu žmogumi, jeigu net atšiauraus valdiško jungo sąlygomis neatrastu, nesusikurtų naudingos sau gyslelės. Juk ant to privalomo valdiško šablono galima tvarkytis ir nuosavą apskaitą. Ir paties verslo apskaita juk grindžiama pajamomis ir sąnaudomis, tik nuo nuosavo verslo apskaitos reikia nuridenti Sizifo akmenį – visus ponų Blindų reglamentus, o apskaitą vesti taip kaip yra iš tikrųjų.

„Gerumo“ matavimo problema

Nevienareikšmis žodis „geras“ gali įnešti painiavos vertinimams. Pavyzdžiui ar apie tą patį gerumą yra kalbama, sakant: „geras žmogus“ ir „geras šuo“. Juk jeigu šuo yra paklusnus ir išgirdęs komandą „atnešk“, atneša numestą lazdą, šuo paglostomas sakant „geras šuo, geras“. Visai kitaip apie žmogų: gera mama – neklausys vaiko kiekvieno įnorio; geras darbdavys – užlaikys darbo drausmę; geras valdininkas – neims kyšio; geras karys – rengsis ginti tėvynę. Sutikim, kad žodžio „geras“ kokybinis vertinimas priklauso nuo konteksto kuriame tas žodis vartojamas, todėl, reikalingas sąvokos „geras“, o mūsų atveju, kalbant apie metodo gerumą, tiksliau būtų sakyti, kad reikalingas sąvokos „geresnis metodas“ nusikalimas.

Apsibrėžkime sąvoką „geresnis metodas“, esmingais verslui, kartu lengvai suvokiamais kiekvienam verslininkui bruožais. Tegul tų bruožų, paprastumo dėlei, nebus daug, tačiau aiškumas tebus kaip ant delno, todėl imkim ir išskirkime tris „geresnio metodo“ bruožus ir juos apgalvotai pagrįskime.

„Geresnio Metodo“ Bruožai

Pirmas bruožas išplaukia iš pačios mūsų užsibrėžtos sąlygos nusakant „geresnį metodą“ – „lengvai suvokiamas“. Niekas neprieštaraus, kad „lengvai suvokiamas“ yra paprastas, išties – nesudėtingas, todėl sakykim, kad „geresnis metodas“ yra tas, kuris išlaiko buhalterinės apskaitos paprastumą.

Antras bruožas, tegul plaukia ta pačia vaga, nekeliančia painiavos. Bruožas teišlieka – „lengvai suvokiamas“. Kitaip sakant bruožas tebūna aiškus ribose, aiškus kryptyje, galbūt šis bruožas, netgi, kaip kad upės tėkmė, tegul lieja savotišką grožį. Dar kitaip sakant „geresnis metodas“ yra informatyvus metodas, aiškumo metodas, gražumo metodas.

Trečią bruožą, nusakantį „geresnį metodą“, vėlgi, išveskimt iš tos pačios mūsų kertinės sąlygos – „lengvai suvokiamas“. Labai žmogiškas troškimas būti nuosekliu ir žvelgti nuosekliai. Vadinasi, lengvai suvokiamas dalykas yra tas, kuris laikui bėgant, keičiantis aplinkybėms, išlieka nepakitęs: dalykas kuris taip buvo suvokiams vakar, yra taip pat suvokiams šiandien, ir yra įsitikinimas, kad tas pats dalykas taip bus suvokiamas rytoj. Būtent toks „lengvai suvokiamas“, nuoseklus, nekintantis suvokime vakar, šiandien ir rytoj bruožas nusako „geresnį metodą“ vedant buhalterinė apskaitą. „Geresnis metodas“ turi konservatyvumo bruožą.

Atrodo, kad nevienareikšmiškumo painiava įveikta. Panarstėme sąvoką „lengvai suvokiamas“ ir išsiryškinome „geresnio metodo“ individualios veiklos buhalterinei apskaitai tris esmingus bruožus: paprastumas, informatyvumas, konservatyvumas.